Šiandien noriu pakviesti tave sustoti. Nors trumpam. Nes kai sustoji, pradedi kelti klausimą „Ar taip kaip veikiu tarnauja mano širdžiai?”.
Tiek versle, tiek gyvenime dažnai skubame kalbėti, kurti, rodyti. Būti matomi. Norime greitų rezultatų, o tai kainuoja labai daug pastangų. O kas blogiausia, ne visos pastangos atsiperka. Liekame pavargę, nusivylę.
Ir vis dažniau girdžiu iš žmonių kaip tu:
„Nežinau kaip komunikuoti apie savo paslaugas ir būti savimi“
„Tos manipuliacijos marketinge…tiesiog ne man, ne apie mane.“
„Nesijaučiu savimi, kai rašau savo žinutes.“
„Tarsi komunikuoju, bet jaučiu, kad galėtų būti kitaip.“
Neseniai turėjau konsultaciją merginai, kuri pradėjo savo verslą. Pradėjo su nedidelėmis investicijomis, tačiau pati didžiausia investicija – išėjimas iš nemylimo darbo. Pradžioje tai kėlė malonų jauduliuką, energijos antplūdį, kas vėliau perėjo į nerimą ir abejones, didžiulį spaudimą padaryti gerai. Mūsų konsultacija buvo nuotolinė, o ekrane pamačiau pavargusį žmogų, atsidūrusį ligoninėje dėl neaiškaus širdies spaudimo… Nerimo ataka, stresas ir neviltis po kelių savaičių nuolatinio galvojimo „kaip parduoti“, nes juk „reikia finansų, laikas spaudžia, aplinkoje tiek daug sėkmingų žmonių, tai kaip gi čia gali ramiai daryti kažką…“. Tai privedė prie sveikatos pablogėjimo. Tokių ir panašių situacijų mano konsultacijose tikrai pasitaiko nemažai.
Sustabdžiau mūsų konsultaciją ir man svarbiau buvo perteikti ramybę ir pasitikėjimą. Manau tik iš šio taško galime sukurti kažką prasmingo ir autentiško. Labai tikiu ta norvegų runose parašyta fraze, kad „Mes darome nedarant ir viskas pavyksta”.
Šioje frazėje užkoduota didelė prasmė. Pirmoji, kad mes turime įdėti pastangų, kad padarytume dalykus, tačiau tai galime daryti taip, kad neatrodytų, kad darome. Galime stengtis nesistengiant (o tai tikras menas). Antroji, kad kartais geriausias darymas yra nieko nedarymas. Kartais geriau sustoti ir nustoti „kelti bangas“, nes per tą „taškymąsi“ negalime pamatyti esmės. Šios tiesos mano gyvenime daug kartų pasiteisino – būdavo etapų kai tiesiog persistengdavau, atlikdavau labai daug veiksmų link rezultato, o sėkmė įeidavo tarsi per kitą įėjimą. Sėkmė ateidavo paprastesniu būdu, per žmogišką ryšį, per vertės davimą, per rekomendaciją ir kitus, ne visada suplanuojamus dalykus.
Kaip tai susiję su marketingu? Ne visi rezultatai ateina iš kasdienio varginančio darbo. Daug svarbiau dirbti protingai, sumažinti nereikalingus veiksmus, atsipalaiduoti, išgirsti save ir pažadinti savyje intuiciją ir atrasti savus žmones.
Kartais geriau yra išeiti pasivaikščioti į gamtą, nuraminti mintis ir įgyti jėgos nuoseklumui. Ne naujoms idėjoms „kaip čia parduoti”, o stabilumui „ką galėčiau kartoti kasdien ir kas neatimtų mano energijos?”.
Tai, ko aš mokau, tik protu besivadovaujančiam žmogui sudėtinga suprasti. Nes jam reikia plano, strategijos, „kepti turinį” arba kaip aš sakau „kelti triukšmą”, kad būtų išgirstas. Tačiau tikiu, kad tu gali būti išgirstas ir su tylesne komunikacija, sukuriant tokias žinutes, kurios ne rėkia, o rezonuoja. Tai įvyksta kai nurimsti, išsivalai mintis nuo socialinių tinklų „guru” primestų taisyklių. Netgi sustabdai savo nuolatinį buvimą socialiniuose tinkluose ir atrandi savo tikrąjį autentiškumą ir balsą.
Ką šiandien gali padaryti dėl sąmoningesnio marketingo? Tiesiog sustok ir išgirsk apie ką esi, kokiam žmogui skirta tavo paslauga / produktas ir kaip gali juos tyliu būdu pasiekti?